Prieskoniais maistą gardiname visus metus, tačiau žiemą ypač norisi sodresnio skonio, sotesnių patiekalų. Kokius prieskonius geriausia rinktis?
Imbierai
Apie naudingąsias imbierų savybes bent kažką yra girdėję visi: šis prieskonis stimuliuoja imunitetą ir virškinimą, padeda sudeginti nereikalingas kalorijas, tonizuoja ir šildo, todėl ant šventinio stalo bent vienas patiekalas būtinai turėtų būti paruoštas su šiuo prieskoniu. Imbierai tinka tiek desertams, tiek pagrindiniams patiekalams.
Nenuostabu, kad Azijos šalių virtuvėje imbierai užima itin garbingą vietą ir įeina į praktiškai bet kokių receptų sudėtį. Ir tai nenuostabu: šviežioje imbiero šaknyje yra kone visų nepakeičiamų aminorūgščių. Imbieras pakelia kūno temperatūrą, gerina apetitą, stimuliuoja medžiagų apykaitą, padeda valyti organizmą, yra labai naudingas žmonėms, dirbantiems protinį darbą.
Imbierinė arbata – puiki priemonė nuo peršalimo, o imbierinis limonadas, pagamintas iš koncentruoto sirupo, ne tik suteikia žvalumo ir tonizuoja, bet ir padeda esant vestibulinio aparato sutrikimams (pavyzdžiui, jei užsupa automobilyje).
Imbierinio limonado receptas: aštuonių-dešimties centimetrų imbiero šaknies gabaliuką nulupkite ir supjaustykite plonais žiedeliais. Sudėkite į puodą, užpilkite trimis stiklinėmis vandens (600 ml), įberkite stiklinę cukraus ir virkite ant vidutinės ugnies apie pusvalandį neuždengę dangčiu. Į paruoštą sirupą, kol jis dar šiltas, supilkite 5 žaliųjų citrinų sultis ir sudėkite žievelę, palikite atvėsti, po to nukoškite. Praskiesti sirupą galima paprastu arba mineraliniu vandeniu.
Pastaba: nemėgstantiems aštraus maisto imbierą reikia vartoti labai atsargiai – jis gali pasirodyti aštresnis net už aitriuosius pipirus.
Šį prieskonį galima pirkti miltelių ar džiovintų gabalėlių pavidalu, bet šviežias česnakas yra daug skanesnis. Jis itin tinka vištienos patiekalams arba lietuvių ypač mėgstamai keptai duonai. Norint išsaugoti prieskonio gydomąsias savybes, jį reikėtų dėti sutrintą ir tik bebaigiant gaminti patiekalą.
Muskato riešutai
Tai ir prieskonis, ir vaistas: stiprina imunitetą, tonizuoja, gali ženkliai paspartinti virškinimo procesus ir pasižymi begale kitų naudingų savybių.
Daugiausia šiame produkte yra eterinių aliejų, baltymų ir krakmolo. Eterinių aliejų jame yra nuo 7 iki 15 %. Šie riešutai gerina atmintį, nervų sistemos veiklą, gydo impotenciją ir seksualinius sutrikimus, širdies ligas, daugumą nepiktybiškų auglių (pavyzdžiui, mastopatiją). Jų dedama į vaistus, stiprinančius imunitetą.
Mažomis dozėmis vartojami muskatų riešutai ramina, atpalaiduoja ir migdo. Tinka gydant peršalimo ligas, stimuliuoja kraujotaką, veikia virškinimo, nervų ir lytinę sistemą, yra gana stiprus afrodiziakas. Naudingi žarnyno peristaltikai gerinti, mažina pilvo pūtimą, stiprina organus ir audinius.
Vartojant dideliais kiekiais, gali prasidėti pykinimas, vėmimas, haliucinacijos, apimti euforija. Retais atvejais perdozavimas netgi baigiasi mirtimi.
Šis salstelėjusio skonio prieskonis – tikras derinių čempionas: jis vienodai gerai dera ir su moliūgais, bulvėmis, pienu pomidorų sultimis, vaisių desertais, ir su kokteiliais, ryžiais, špinatais, kopūstais... Dažniausiai juo skaninama arbata, karštas vynas, punšas, kakava, pyragai ir kiti desertai, tačiau galima užtarkuoti ir ant mėsos troškinių, kitų nesaldžių patiekalų.
Gvazdikėliai
Populiarus ir universalus prieskonis, padedantis vegetodistonijos atvejais, neutralizuojantis toksinus, gelbstintis nuo peršalimo. Hipokratas buvo vienas pirmųjų gydytojų, panaudojusių gvazdikėlius kaip vaistą. Nuo tų laikų jie vartojami virškinimui gerinti, atminčiai stiprinti. Vandeniniu gvazdikėlių ekstraktu gydomos alkių ligos, aliejumi malšinamas dantų skausmas, gvazdikėlių dedama į vaistažolių mišinius, kuriais gydomi piktybiniai augliai. Gvazdikėliai padeda ištirpti sukietėjimams kepenyse, išvaro tulžies perteklių, atveria užakimus. Taip pat šis prieskonis gerina nuotaiką.
Gaminant gvazdikėlių svarbu nepadauginti – antraip sugadinsite patiekalą. Jei perkaitinsite, gvazdikėliai atiduos visą kartumą, o kvapo neliks. Atsiminkite, kad jie dedami pačioje gaminimo pabaigoje.
Tinkamomis proporcijomis gvazdikėliai suteikia nepamirštamą aromatą marinatams, mėsos sultiniams ir keptai mėsai.
Gvazdikėliai sudaro žavų duetą su daugeliu prieskonių, o konditerijoje dera tik su cinamonu.
Kardamonas
Kardamonas turi kalcio, fosforo, geležies, magnio ir cinko. Gamtinio cinko jame yra daugiau nei kituose prieskoniuose. Taip pat yra B grupės vitaminų – B1, B21, B3.
Šis prieskonis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, padeda normalizuoti kraujagyslių sienelių aprūpinimą krauju, subalansuoti per stiprią skydliaukės veiklą. Jis lengvina atsikosėjimą, vartojamas dantų ir dantenų infekcijoms gydyti, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą.
Šviesiai žalios spalvos džiovintos kardamono ankštys pasižymi švelniu, ne per daug intensyviu aromatu, kuris gerai atsiskleidžia kepant ir derinant su cukrumi. Todėl šis prieskonis daugiausia naudojamas desertuose ir gėrimuose. Kardamonas gerai dera su baltuoju vynu ir vanile.
Ajurvedos medicinoje teigiama, kad kardamonas gerina proto aktyvumą ir aiškumą, suteikia lengvumo, ramybės ir gerovės jausmą.
Cinamonas
Pavadinimas iš graikų kalbos reiškia „nepriekaištingą prieskonį“. Tai džiovinta amžinai žaliuojančių laurinių šeimos medžių maloniai kvepianti žievelė. Šie prieskoniai kilę iš Azijos, maistui vartojami jau 5 tūkstantmečius. Kadaise cinamoną, gvazdikėlius ir kitus prieskonius svėrė juvelyrinėmis svarstyklėmis kaip auksą.
Svarbiausios savybės: mažina cholesterolio lygį kraujyje, padeda nuo peršalimo, mažina pilvo pūtimą, stiprina imunitetą, yra puikus ląstelienos šaltinis ir gerina nuotaiką.
Be šio prieskonio neįsivaizduojami jokie žiemiški kepiniai, tačiau jo galima dėti ir į kakavą ar karštą vyną, net vištienos troškinius. Patogiau naudoti maltą cinamoną, bet cinamono lazdelės labai tinka papuošti šventiniam stalui.
Europiečiai dažniausiai deda cinamono į kepinius, desertus ir padažus, o azijiečiai, pirmiausia indoneziečiai, deda į aštrius vištienos ir jautienos patiekalus. Cinamonas taip pat naudojamas konservuojant, ypač marinatuose.
Žvaigždiniai anyžiai
Žvaigždinis anyžius gerina virškinimą, tulžies išsiskyrimą, stimuliuoja skrandžio ir žarnyno darbą, mažina vidurių pūtimą, padidina maitinančių krūtimi moterų pieno gamybą, padeda atsikosėti ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Jis malšina kvėpavimo takų uždegimus, skatina gleivių ir skreplių susidarymą ir naikina bakterijas. Hipokratas žvaigždiniu anyžiumi gydydavo kosulį.
Žvaigždiniai anyžiai reguliuoja širdies ritmą, ramina nervus, gerina atmintį, miego kokybę, apsaugo nuo naktinių košmarų, padeda sumažinti skausmingus pojūčius ir spazmus nuo persivalgymo. O dar manoma, kad anyžiai veikia vaisingumą, taigi tiems, kurie planuoja pagausinti šeimą, verta į šiuos prieskonius atkreipti dėmesį.
Anyžiai pasižymi subtiliu švelniu aromatu, puikiai dera prie mėsos ir subproduktų. Ir svarbu čia ne tik kvapas, bet ir tai, kad anyžiai padeda pagerinti virškinimą ir pagreitina mėsos baltymo pasisavinimą. Europoje anyžių dedama į saldžius kepinius ir karštus gėrimus, skandinavai mėgsta jų įberti į marinatus. Azijoje anyžiai maišomi į mėsos troškinius, žuvies, daržovių patiekalus. Kinai apibarsto patiekalus stambiai sutrintais žvaigždiniai anyžiais, o europiečiams to per daug – jiems pakanka vienos žvaigždutės visam pyragui.
Sveikata.lt
