Šiuolaikinė medicina neabejoja skiepų nauda – įvairios vakcinos išgelbėja nuo ligų nemalonumų ir net išsaugo gyvybes. Visgi vieni skiepai žmogaus organizmą nuo ligos apsaugo visą gyvenimą ir užtenka vienos vakcinos, kitus reikia kartoti kas kelerius metus ar net kasmet. Daugiau apie tai pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė.
Jei abejojate, ar nuo tam tikrų ligų esate skiepytas, kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri turi jūsų sveikatos istorijos duomenis. Taip pat imunitetą tam tikroms ligoms galima pasitikrinti atliekant specialius laboratorinius tyrimus.
– Kokius skiepus, kurie yra įtraukti į profilaktinių skiepų kalendorių, ilgainiui reikėtų pakartoti? T. y. kokie skiepai nesuteikia imuniteto visą gyvenimą?
– Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), meningokokinės B tipo infekcijos, rotavirusinės infekcijos.
Tačiau vaikystėje gautų skiepų nuo difterijos, stabligės infekcijų nepakanka, kad žmogaus organizmas būtų apsaugotas visą gyvenimą – imunitetas laikui bėgant silpsta, atsižvelgiant į tai, palaikomosiomis vakcinos dozėmis rekomenduojama skiepyti suaugusius asmenis kas 10 metų. Taip pat suaugusiems naudinga pakartotinė vakcinacija ir nuo kokliušo infekcijos. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, jau susilaukusiems naujagimio tėvams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, valstybės lėšomis suaugusiems asmenims nuo 26 m. galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.
– Skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į kalendorių, tačiau tėvai vaikus skiepija ir nuo šios ligos. Ar šis skiepas – visam gyvenimui?
– Dažniausiai vaikai vėjaraupiais perserga nesunkiai, viskas priklauso nuo imuninės sistemos, bet niekas nėra tikras, kad vaikas sirgs lengva ligos forma, ar vargins įkyrus niežulys ir aukšta temperatūra. Be to, susirgę vaikai apie 10 dienų negali lankyti darželio ar mokyklos, taip sutrikdomas šeimos socialinis aktyvumas. Rekomenduojama, kad iki pradedant lankyti mokyklą vaikai turėtų imunitetą vėjaraupiams, nes būtent šiame amžiuje padaugėja sunkių ligos formų ir komplikacijų.
Lietuvoje nuo vėjaraupių neskiepijama pagal planinį skiepų kalendorių. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 4 savaičių intervalu. Pasiskiepijus dviem vėjaraupių vakcinos dozėmis, įgyjamas visavertis ilgalaikis imunitetas.
– Kuriuos skiepus, kurie nėra įtraukti į profilaktinių skiepų kalendorių, reikėtų pakartoti?
– Lietuvoje registruojamas vienas didžiausių erkinio encefalito sergamumas Europoje. Erkinis encefalitas – tai ūmi virusinė centrinės nervų sistemos liga, kurią platina Ixodesgenties erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną. Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus nuo 1 m. amžiaus ir suaugusius.
Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės įskiepijamos kas 5 m. Po visos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.
Taip pat kasmet rudens ir žiemos mėnesiais rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo infekcijos. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio, vasario mėnesiais skiepytis ne vėlu, kadangi gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėnesio, o pasiskiepijus maždaug per dvi savaites žmogaus organizme susidaro antikūnai kovai su gripo virusu.
Skiepijimai nuo gripo rekomenduojami visiems asmenims (asmenys gali būti skiepijami nuo 6 mėn. arba nuo 3 m. amžiaus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo), nepriklausantys rizikos grupėms skiepijami savo lėšomis, o valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami šie rizikos grupių asmenys:
– 65 m. ir vyresni;
– nėščiosios;
– asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
– asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
– Kodėl nuo kai kurių ligų pakanka vienos vakcinos visam gyvenimui, o nuo kai kurių, pavyzdžiui, gripo, skiepus reikia pakartoti kasmet?
– Kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5–10 metų. Tai siejama su inaktyvuotomis vakcinomis, kurių sudėtyje nėra gyvų susilpnintų virusų, bakterijų ar jų dalelių, dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas visavertis imunitetas bei reikalingos sustiprinančios (palaikomosios) vakcinos dozės, kurios pailgina imuniteto apsaugą iki kito skiepijimo.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais, nes gripo virusai pasižymi gebėjimu greitai mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.
Lrt.lt
