Medikai praneša, kad šiuo metu gripu ir peršalimu Lietuvoje yra kur kas daugiau sergančiųjų nei pernai ir siaučia pavojingesnis virusas. Ar įmanoma išvengti ligos ir ką daryti susirgus, laidoje DELFI Diena papasakojo Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.
– Gydytoja, ar šiomis dienomis daug sulaukiate pacientų dėl gripo ir peršalimo ligų?
– Iš tiesų taip. Šiuo laikotarpiu, po švenčių, besiskundžiančių peršalimo simptomais tikrai padaugėjo – tiek tarp mano pacientų, tiek tarp kolegų.
– Statistika rodo, kad po švenčių Lietuvoje smarkiai išaugo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis ir sergančiųjų šiuo metu yra keturis kartus daugiau nei pernai tokiu pat metu. Dėl kokių priežasčių tai galėjo atsitikti?
– Tai nėra kažkokia naujiena. Jeigu pažiūrėtume, kaip buvo kelerius metus prieš tai, vertinant sergamumą sausio pradžioje rodiklis visuomet auga staigiai. Praėjusių metų gripo sezonas gal išsiskyrė tuo, kad buvo B tipo vyraujančio, šiemet Lietuvoje ir Europoje vyrauja A tipas, kuris iš tiesų yra šiek tiek agresyvesnis, piktesnis ir kartais jo klinikinė eiga sunkesnė. Galbūt ir tai šiek tiek lemia, kad pacientai greičiau kreipiasi, nes turi intensyvesnę išreikštą klinikinę eigą. Taip pat dabar yra palankus metas plisti gripui dėl permainingo oro. Šis atšalimas, kai bus sausas, šaltesnis oras, virusus gal kiek pristabdys. Gali būti, kad iki šiol permainingas oras lėmė, kad gripu susirgo daugiau žmonių ir tai įvyko anksčiau.
– Tačiau tikriausiai sergamumas vis didės?
– Taip, tendencija tikrai tokia yra, kad sergamumas turėtų augti artimiausias keletą savaičių.
– Ar tarp jūsų pacientų jau yra tokių, kuriems nustatyta gripo komplikacijų?
– Per praėjusias dvi savaites buvo keletas pacientų, kuriems pasireiškė komplikacijų. Visi kiti atvejai einasi gana neblogai. Reikia pabrėžti, kad susirgę yra dažniausiai jauni žmonės, mokyklinio amžiaus vaikai. Jei pradės sirgti ir vyresnieji, ligoti, turintys lėtinių ligų, tuomet ir komplikacijų gali būti daugiau.
– Kai žmogus karščiuoja, čiaudi ir pan., įprasta sakyti – man gripas. Tačiau tai gali būti lengvesnė liga – peršalimas. Kaip atskirti šias dvi ligas?
– Atskirti nėra sudėtinga. Jeigu pacientui staiga pakilo temperatūra, jis pajuto simptomus, tokius kaip „kaulų laužymas“, galvos skausmas, temperatūra didesnė nei 38 °C, jei ryte dar buvo visai sveikas, o po pietų staiga atsirado šie simptomai, galima įtarti, kad tai yra gripas. Antrą ligos dieną atsiranda kosulys, sloga ir pan. Tai būtų klasikinio gripo išraiška, bet jei kalbėtume apie vyresnius ir ligotus žmones, būna, kad ta gripo išraiška nėra tokia paprasta ir net medikams nėra taip paprasta atskirti – tai gripas, peršalimas ar kokia kita ligos forma.
– Gydytojai dažnai akcentuoja peršalimo ir gripo simptomų skirtumus. Kodėl svarbu nustatyti, ar žmogus serga gripu?
– Tas nustatymas nėra toks svarbus pačiam pacientui, jeigu jis nėra ligotas, neturi kokių nors gretutinių ligų. Susirgęs jaunas ir sveikas žmogus paprastai pasveiksta. Tiesa, sergant gripu sveikstama kiek ilgiau nei susirgus paprastu peršalimu, bet komplikacijų nebus, jeigu laikomasi visų gydymo rekomendacijų: nedirbama, ilsimasi ir pan. Jeigu ligą mes nustatome labai anksti, tuomet galima taikyti priešvirusinį gydymą – tai aktualu pirmoms dviem ligos eigoms. Kaip gydyti toliau, sprendžia gydytojas pagal situaciją.
– Ar gali kiekvienas žmogus kaip nors prisidėti prie virusų plitimo sustabdymo ir kaip nesusirgti?
– Neabejotinai. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga – susirgus laikytis karantino.
Mūsų šalies gyventojams dar būdinga susirgus, truputį karščiuojant eiti į darbą, mokyklą. Jei kelias dienas praleisite namuose, nei darbai sugrius, nei pasaulis sustos. Ateidami į kolektyvą sergantys, mes tik padarome meškos paslaugą ir skleidžiame virusą, tai yra didžiausia grėsmė. Turėtume ir patys savimi rūpintis. Kai jūsų gyvenamoje teritorijoje bus jau paskelbta gripo epidemija, venkite masinių susibūrimo vietų, ypač, jei sirgtumėte kokia lėtine liga, tai jums būtų gana pavojinga.
– Viena iš apsisaugojimo priemonių nuo gripo – skiepai. Ar skiepytis reikia visiems ir kodėl tai rekomenduojama?
– Skiepų nauda, sakyčiau, jau turėtų būti nebediskutuojama. Dažnai garsiai rėkia ne tie, kurie turėtų tai daryti. Skausminga medikų bendruomenei – skiepų kritikai randa kokį neva mokslinį tyrimą ir pradeda juo mojuoti, garsiai rėkti. Bet įrodymai, mokslo pagrįsti, klinikiniai tyrimai rodo, kad gripo vakcina yra vienintelė specifinė gripo profilaktikos priemonė. Taip pat turime plauti rankas, vėdinti patalpas, dezinfekuoti baldų paviršius, jei aplink daug kas serga, tačiau vakcina yra efektyvi. Kalbant apie efektyvumą, kartais mes ne visiškai jį suvokiame ir įsivaizduojame – jei pasiskiepijome, tai turime visai nesusirgti.
Reikia turėti omenyje, kad mūsų imuninė sistema yra labai specifinė, ji priklauso nuo labai daug įvairių faktorių – nuo mūsų imuninės būklės ir nuo lėtinių ligų, kurios gali pažeisti imuninę sistemą. Jeigu jaunas ir sveikas žmogus pasiskiepija nuo gripo, jis gali tikėtis, kad jam vakcina suveiks ir jis bus apsaugotas. Jeigu asmuo yra senolis, su daugybinėmis lėtinėmis ligomis, kuris taip pat pasiskiepijo nuo gripo, ir susirgo gripu, pasveiko per keletą dienų, nepatyrė sunkių komplikacijų. Tai irgi reikėtų vertinti kaip vakcinos efektyvumą. Lengvesnė ligos eiga tai irgi yra sėkmingas vakcinos rezultatas.
– Medikai skiepytis kviečia rudens pabaigoje. Jei pasiskiepysime dabar, ar galime tikėtis apsaugos?
– Pasiskiepyti galima visus metus, galvojant apie tai, kad gripo sezonas dar bus vasario ir kovo mėnesiais. Jūs tikrai galėtumėte skiepytis dabar. Tiesa, dvi savaites po vakcinos jūs būtumėte tiek pat imlus gripui kaip ir nesiskiepijęs žmogus, kadangi antikūnų dar nebūtų.
– Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių šiemet serga A tipo gripo virusu. Koks tai virusas, kuo jis pavojingas ir skiriasi nuo kito – B tipo viruso?
– A tipo gripo virusas pagal savo struktūrą yra šiek tiek pavojingesnis, paprastai sukelia sudėtingesnę ligos eigą, gana dažnai sukelia komplikacijų. Negalėčiau teigti, kad ir B tipo gripo virusas nesukelia komplikacijų. Praėjusiais metais mes turėjome gana daug B gripo tipo atvejų ir jie taip pat kartais baigdavosi komplikacijomis. Galime tikėtis, kad A tipo gripo virusas labiau mutuos, ypač tada, kai kyla pandemijos, tai irgi būna po A gripo mutacijų, tačiau pacientui nėra labai aktualu, ar jis serga A ar B tipo gripo virusu.
– Kokios apskritai galimos gripo komplikacijos?
– Dažniausiai – antrinės bakterinės komplikacijos: plaučių, ausų, širdies raumens uždegimai, kartais net akių pažeidimas, galintis pasibaigti aklumu. Gali būti įvairių komplikacijų. Plaučių uždegimas yra tikrai pavojingas ir silpnesniems žmonėms gali prireikti labai intensyvaus gydymo.
– Kad nebūtų tų komplikacijų, ką patartumėte sergantiems?
– Žmogus, susirgęs gripu, turėtų laikytis elementarių gydytojų rekomendacijų. Pirmiausia, reikėtų nedirbti, mažinti temperatūrą, atstatyti skysčių balansą ir laikytis tausojančio režimo. Atkreipti dėmesį, jei būklė staiga pradėtų blogėti, nepražiopsoti dusulio, išskirtinio skausmo, staiga vėl pradėjusios kilti temperatūros. Tai pastebėjus reikėtų kreiptis į gydytoją.
Lrt.lt