Baigiantis žiemai Lietuvos sveikuolių sąjunga kviečia jungtis prie naujo 30 dienų iššūkio ir įveikti savo fizinę bei emocinę priklausomybę nuo maisto. Grupėje dalyvauja per 20 000 narių, iššūkį emociniam valgymui bei kitoms priklausomybėms metė per 500 narių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Priklausomybė nuo maisto būna dvejopa – fizinė ir emocinė. Fizinė, tai kai sukuriame sau narkotinę priklausomybę nesveikiems produktams – cukrui, hidrintiems riebalams, skonio stiprikiams, dūmo kvapui. Tai moksliškai įrodyta priklausomybė, šie produktai tiesiog labai stipriai stimuliuoja mūsų smegenis bei skonio receptorius“ – sako iššūkio iniciatorė, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė Kristina Bondar.
Pasak jos, fizinė priklausomybė tik atrodo labai sunkiai įveikiama, iš tiesų pilnai užtenka 30 dienų, kad nebegrįžtume prie senų įpročių. Mūsų organizmas tikrai nenori nuodų ir džiaugiasi, jei nusprendžiame jų nebevartoti.
Kaip atsiranda fizinė priklausomybė?
CUKRUS. Moksliškai įrodyta, kad cukrus kelia narkotinę priklausomybę, nes stimuliuoja tuos pačius smegenų centrus kaip ir opioidiniai narkotikai. Taigi, cukrus – realus narkotikas, dėl to „romaną“ su juo reikia nutraukti staigiai ir visiškai, o ne mažinti porcijas. Pasaulinės sveikatos organizacijos pavojinga laiko dienos dozę virš 20 g, mes gi suvartojame apie 100 g. Cukrus siejamas su daugeliu ligų.
BAKTERIJOS. Jei maitinamės neteisingai, mūsų organizme klesti blogųjų bakterijų, grybelių peraugimas, veisiasi parazitai. Jų pagrindinis maistas yra – cukrus. Taigi, parazitai nori valgyti ir dažnai, mūsų jaučiamas potraukis nesveikiems produktams yra net ne mūsų pačių, o būtent sukeltas blogųjų bakterijų ir parazitų.
DAŽNAS VALGYMAS. Kai valgome nesveikus produktus, kuriose yra rafinuoto cukraus, baltų miltų ir jų kepinių, gaminių, mūsų cukraus kiekis kraujyje staigiai šoka į viršų. Tai – anomalija, kurią reikia kuo greičiau pašalinti. Išskiriamas didelis kiekis insulino, kuris numuša cukraus kiekį kraujyje gerokai žemiau normos. Jau po valandos ar dviejų, mes jaučiamės nusilpę, pavargę ir norime valgyti vėl. Taip mes dirbtinai sukeliame sau alkio jausmą ir suvalgome 1-3 patiekalais daugiau, nei reikia organizmui.
MAISTO PRIEDAI kelia didžiulę priklausomybę, nes labai stipriai stimuliuoja smegenų centrus ir skonio receptorius. Ypatingai – skonio stiprikliai, kvapiosios medžiagos ir dūmo kvapas, kuris tiesiog magiškai veikia mus, kelia apetitą ir viską padaro skanesniu.
K. Bondar paaiškina ir apie kitą medalio pusę – emocinį valgymą. Tai daug sudėtingesnė priklausomybė. Ji formuojasi visą mūsų gyvenimą, nuo pat gimimo, kai esame raminami maistu. Vėliau maistu esame skatinami gerai elgtis, baudžiami, kai kažko neatliekame.
Socialinė aplinka mus skatina valgyti kiekviena proga ir visus įvykius gyvenime sieti su maistu. Pačios giliausios emocinio valgymo priežastys – iš liūdesio, vidinio nepasitenkinimo savimi ir aplinka, savęs smerkimo, pykčio, nuoskaudų. Dažniausiai mes to net nesuvokiame.
Tačiau šias priežastis būtina surasti, kitaip priklausomybių atsikratyti bus neįmanoma. Jos dažnai keičia viena kitą, kai metame rūkyti, bet pradedame per daug valgyti ar kai atsisakome mėsos, bet puolame prie saldumynų.
Lrt.lt
