Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.
Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Sutramdyta liga smogė lyg žaibas
Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.
Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per porą mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmąjį pusmetį tymais persirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.
„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc.– tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.
Dainininkas ragina nejuokauti su savo sveikata
Ši pavojinga virusinė infekcija neaplenkė ir žinomo grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, kuris, jo pasakojimu, nežino, kur ir kada užsikrėtė tymais, o pajutęs pirmuosius simptomus, galvojo, kad peršalo. „Pakilo aukšta temperatūra,ėmė skaudėti ir džiovinti gerklę,dėl to burnoje jaučiau savotišką kartumą ir nesinorėjo valgyti, taip pat kankino varginantys kosulio priepuoliai, jaučiau bendrą silpnumą ir sukosi galva – visa tai atrodė kaip eiliniai gripo simptomai ir neįtariau nieko daugiau“, – pasakoja A. Ivanauskas.
Iš užsienio į Lietuvą grįžęs dainininkas iškart atsidūrė ligoninėje, kur buvo nustatytas užsikrėtimas tymais. Norėdami įsitikinti, kad nėra jokių komplikacijų, medikai periodiškai tikrino kraują bei įvairius vidaus organus: darė kardiogramą, tyrė plaučius, kepenis, inkstus ir širdį.
A. Ivanauskas pripažįsta, kad ne visuomet pavykdavo profilaktiškai lankytis pas gydytojus, tačiau šis netikėtas užsikrėtimas privertė rimtai susimąstyti apie savo sveikatą bei galimas pasekmes. „Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad gydymas praėjo gan greitai, tačiau šios ligos pasekmės gali būti negailestingos, tad raginu visus nejuokauti ir skiepytis, nes vakcinos yra vienintelis apsisaugojimo būdas“, – teigia A. Ivanauskas.
Apgaulingi simptomai ligos pradžioje
Pasak D. Razmuvienės, tymai yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, tai yra čiaudint, kosint ir turint artimą ryšį, ja užsikrėsti ypač lengva, kadangi artimas kontaktas su sergančiu žmogumi nėra būtinas – potencialiais užkrečiamaisiais tampa net tie asmenys, kurie ateina į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantis žmogus.
Tymų virusą žmogus platina pirmas 4 dienas iki pirmų bėrimų, dar neturėdamas jokių simptomų, vėliau – dar 4 dienas po bėrimų. Taigi, nemažą laikotarpį žmogus išskiria virusą į išorę net nežinodamas, jog jau serga užkrečiama liga, o kiekvienas sergantysis gali užkrėsti net iki 18 žmonių, kontaktavusių su juo.
„Labai svarbu tai, kad tymai yra itin agresyvi liga ir mes visi esame 98–99 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu nesame sirgę arba skiepyti, o daugelis žmonių net nesureikšmina pirmųjų simptomų, kadangi susirgimo pradžioje viskas panašu į paprastą peršalimą – karščiavimas, kosulys, sloga, šviesos bijojimas – visa tai negąsdina tol, kol neatsiranda bėrimai, o tuomet jau būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tik jie gali identifikuoti specifinį tymų bėrimą ir nustatyti ligą“, – perspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.
Nėra jokio specifinio gydymo būdo
Ši infekcija gali išprovokuoti labai rimtų komplikacijų – plaučių, ausų ar net smegenų uždegimą, o didžiausia problema ta, kad tam nėra jokio specifinio gydymo. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu, kurį sukėlė tymų virusas, nėra jokio specifinio priešvirusinio gydymo, todėl palaikoma tik simptominio gydymo eiga.
Mirties atvejai nuo tymų registruojami visoje Europoje, o viena iš pagrindinių priežasčių – tymų sukeltas plaučių uždegimas, tad, pajutus peršalimo požymius, patartina kreiptis į gydytojus ir įsitikinti, ar nesate užsikrėtęs tymais.
Nepasiskiepijus užsikrėtimas garantuotas
Vienintelis moksliškai įrodytas būdas, galintis veiksmingai suvaldyti tymus ir visas kitas užkrečiamąsias ligas, yra skiepai, kuriems pasaulis jau daugiau nei 200 metų neišrado jokios alternatyvos. Kaip bebūtų, visuomenėje neretai girdimos įvairios nespecifinės apsisaugojimo priemonės, tokios kaip maudymasis eketėje žiemą, bėgiojimas, tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir panašiai, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad visi šie veiksmai formuoja žmogaus bendrąją imuninę sistemą, kuri labai dažnai maišoma su užkrečiamųjų ligų imunitetu, gaunamu tik pasiskiepijus.
„Kiekvienas žmogus, kuris nėra sirgęs tymais, dviem vakcinos dozėmis nepasiskiepijęs nuo tymų, užkrečiamas 99 proc., vadinasi, susirgimo atvejis garantuotas, tad dabar ypač raginame visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja tarp mūsų. Gerai, kad vasaros metu būname daugiau gryname ore, tačiau rudenį po atostogų visiems grįžus į darbus ir ugdymo įstaigas, būnant uždarose patalpose sukuriame tinkamesnį klimatą tokioms ligoms plisti ir keliame didžiulę grėsmę sau bei aplinkinių sveikatai“, – perspėja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Visi kompetentingi medikai pataria nelaukti dar vieno ligos išplitimo ir pasirūpinti savo sveikata iš anksto, tačiau, kaip bebūtų, didžioji dalis visuomenės sukrunta ir norą skiepytis išreiškia tik tuomet, kai pamato, kokias pasekmes liga sukėlė kitiems žmonėms.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
